Žemės ūkio ministerijos administruojamas sektorius paramą įsisavina geriausiai

Itin efektyviai ES struktūrinių fondų lėšos buvo administruojamos žemės ir maisto ūkio sektoriaus reguliavimo srityje. ES struktūrinių fondų parama mūsų šalies kaimo plėtrai nuo narystės pradžios skirta pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones – iš viso 603,6 mln. Lt. Palyginti su kitomis šalies ūkio sritimis, Žemės ūkio ministerija sėkmingiausiai įsisavina ES paramą. Iki 2007 m. gegužės pabaigos pagal BPD kaimo plėtros priemones jau buvo išmokėta 379,7 mln. litų (neįskaitant avansų), o tai sudaro 63 procentus nuo visų ES skirtų lėšų. Palyginti su kitomis šalies ūkio sritimis, tai yra beveik du kartus didesnis ES lėšų panaudojimo rodiklis.

Ministrė prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį, kad ES lėšos pagal reglamentų nuostatas turi būti panaudojamos pagal vadinamąją n+2 taisyklę, o tai reiškia, kad konkretiems metams numatytos lėšos turi būti įsisavintos per einamuosius ir dar dvejus artimiausius metus (2004 m. buvo numatyta 156,264 mln. Lt, 2005 m. – 205,119, 2006 m. – 242,228 mln. Lt). Taigi lėšos pagal BPD 2004–2006 m. priemones turi būti įsisavintos iki 2008 m. pabaigos. Ta pati taisyklė galios ir dabartiniu finansiniu laikotarpiu – lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai už įgyvendintus projektus bus mokamos iki 2015 m.

Prof. K. Prunskienė pažymėjo, kad 2004–2006 m. buvo nelengvų išbandymų ir naujos patirties metai, nes jai tapus ministre, atsilikimas buvo nemažas. Reikėjo sukurti visas procedūras nuo paraiškų ES paramai gauti teikimo iki sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) pasirašymo, projektų įgyvendinimo ir tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo. „Mes racionalizavome tas procedūras ir visą administravimo sistemą taip, kad visas procesas būtų kuo trumpesnis. Briuselyje notifikavome tvarką (gavome leidimą), kad procedūros galėtų vykti ne viena po kitos ir taip užimti labai daug laiko, bet lygiagrečiai vienu metu. „Man teko prisiimti riziką ir siūlyti Europos Komisijai įtvirtinti paraiškoje nuostatą, kad jei pretendentai į ES paramą prisiima atsakomybę ir mano, kad vis tiek įgyvendins savo sumanytus projektus, net jei ir negaus ES paramos, tai viešuosius pirkimus ir su projekto parengimu susijusius darbus gali pradėti pateikę NMA paraišką, bet nelaukdami jos įvertinimo ir nepasirašę paramos sutarties. Su NMA būtina suderinti, kad darbų procedūros bus vykdomos pagal visus reikalavimus. Pretendentai įgyvendina savo projektus, NMA dirba su jų dokumentais, ir visa proceso eiga tokiu atveju tampa nepalyginamai spartesnė“, – pažymėjo ministrė.

Prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbią detalę – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto sociologinio tyrimo „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai paskirstymo skaidrumas“ rezultatai parodė, kad ES pinigai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirstomi skaidriai ir sąžiningai.

Valstybės strategijos kūrimas

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad aptardama įvairias paramos formas, ji siekia susieti jas į vieną visumą, į strateginius šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus. „Parama nėra paprastos pinigų dalybos, tai valstybės strategijos kūrimas“, – pabrėžė prof. K. Prunskienė.

Pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal septynias BPD kaimo plėtros priemones („Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“, „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“, „Miškų ūkis“, „Leader + pobūdžio priemonė“, „Mokymas“), buvo labai aktyvūs. Iki 2007 m. gegužės 23 d. pasirašytos 1 683 sutartys 599,7 mln. Lt paramos, t. y. 99,4 proc. nuo visų skirtų lėšų. Sutarčių pasirašymo laikas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Planuojama, kad iš viso bus pasirašyta sutarčių už maždaug 642 mln. litų. Ši suma beveik 6,5 proc. viršys pagal BPD priemones ES ir valstybės skirtas lėšas. Tokiu būdu užtikrinama, kad jeigu kai kurie verslo projektai būtų visiškai ar iš dalies neįgyvendinti, ES lėšos neliktų neįsisavintos.

Ypač aktyviai paramos lėšų 2004–2006 m. laikotarpiu buvo siekiama, įgyvendinant priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pastarajai priemonei skirta daugiausiai ES paramos – 293,5 mln. Lt. Pagal šią priemonę gautos 824 paraiškos, aktyviausi buvo Šiaulių (99), Panevėžio (91), Kauno (83) bei Marijampolės (68) apskričių ūkininkai. Pagal šią priemonę su paramos gavėjais pasirašyta 600 sutarčių. Jų bendra paramos suma siekia 287,842 mln. litų. Paramos gavėjams jau išmokėta 199,5 mln. Lt, t. y. 68 proc. visų šiai priemonei skirtų lėšų.

„Investicijos į žemės ūkio valdas“ priemonės tikslas – spartinti žemės ūkio valdų restruktūrizavimą, gamybos konkurencingumą, pagerinti darbo ir gamybos sąlygas. Parama pagal šią priemonę teikiama investicijoms į pieno, mėsos, augalininkystės produktų, vaisių, uogų, daržovių ir grybų, kailinių žvėrelių veisimo ir auginimo, žvėrininkystės ir bitininkystės sektorius.

„Priemonės populiarumą neabejotinai lėmė jos tikslas bei teikiama nauda. Paramos dėka vis daugiau šalies ūkininkų ir bendrovių turi galimybę modernizuoti techninę bazę ir kurti konkurencingą ūkį. Pareiškėjų aktyvumą taip pat galėjo lemti ir efektyvi visuomenės informavimo sklaida”, – pažymėjo ministrė.

Prof. K. Prunskienė priminė prieš metus tvirtinusi, kad 2006 m. pateikti tinkami „Investicijų į žemės ūkio valdas“ projektai, kuriems tame laikotarpyje tiesiog pristigo pinigų, bus finansuojami jau iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų. „Pirmenybę atidavus gyvulininkystei, „už brūkšnio“ buvo likę apie 160 augalininkystės projektų. Labai skaudi aplinkybė, kad geras projektas galėjo likti be paramos, todėl už savo nacionalinius interesus Briuselyje mes kovojame visomis įmanomomis intelektualiomis, diplomatinėmis bei derybinėmis priemonėmis ir mums pavyko susitarti. Tai tikrai didelis mūsų ministerijos laimėjimas. Labai svarbu, kad žemdirbiams neprapultų ūpas, kad jie nemestų savo veiklos čia, Lietuvoje, ir neišvyktų geresnio gyvenimo ieškoti svetur“, – akcentavo žemės ūkio ministrė. Planuojama, kad BPD augalininkystės sektoriaus projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų (103 paraiškos už 47 mln. litų), pagal naujosios programos reikalavimus bus baigti vertinti liepos mėnesį, jei pareiškėjai operatyviai atsilieps į NMA prašymus atlikti tam tikras projektų korekcijas.

Jau išmokėta beveik visa jauniesiems ūkininkams skirta ES parama, t. y. 97,6 proc. visų jiems skirtų 55,8 mln. Lt lėšų. Struktūrinių fondų finansine parama pasinaudoję jaunieji ūkininkai (pasirašyta 675 sutartys) sėkmingai įgyvendina projektus ir prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros bei modernizavimo, tampa sektinu pavyzdžiu kitiems.

ES struktūrinių fondų parama duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą, kaip svarbiausią prielaidą gyvenimo kokybei kaime gerinti. „Leader+ pobūdžio priemonė“ – tai į kaimo plėtrą orientuota ES bendrijų iniciatyva, kuria siekiama paremti įgūdžių įgijimo veiklą, padėti kaimo gyventojams gerinti gyvenimo kokybę, skatinti juos aktyviai dalyvauti priimant ir įgyvendinant kaimo plėtros sprendimus. Dešimt vietos veiklos grupių (VVG), kurioms pagal šią priemonę Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimui, skirstys lėšas vietos projektams ir prižiūrės jų vykdymą. Šiuo metu visos VVG jau yra paskelbę konkursus projektų atrankai, tad dabar vyksta šių projektų vertinimas arba jie jau ir pradedami įgyvendinti. Pagal šią priemonę pasirašytos 123 sutartys 8,81 mln. litų sumai. Įgyvendinus vietos projektus, bus sukurta saugi gyvenimo ir darbo aplinka, plėtojami tradiciniai ir netradiciniai kaimo verslai, turizmas, ekologinis ūkininkavimas, efektyviai naudojamas saugomų teritorijų potencialas, derinant gamtos ir kultūros išteklius.

Palankios sąlygos naujam startui

Sėkmingas kaimo plėtrai skirtų lėšų panaudojimas Lietuvoje turėjo įtakos ir derybose su Europos Komisija dėl 2007–2013 metų Bendrijos paramos Lietuvos kaimo plėtrai. Lietuvai skirta parama yra žymiai didesnė negu Estijai ir Latvijai.

Remdamasi istoriniais duomenimis, sugebėjusi argumentuotai pagrįsti savo poreikius, Lietuva naujuoju programavimo laikotarpiu paramos lėšų sugebėjo išsiderėti 2,4 karto daugiau negu Estija ir 1,7 karto daugiau negu Latvija. Lietuvai 2007-2013 m. laikotarpiu skirta 6 019,5 mln. Lt, Estijai – 2 467,6 mln. Lt, Latvijai – 3 594,7 mln. Lt. Palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, daugiau negu Lietuvai paramos lėšų skirta tik Čekijai – 9 721,4 mln. Lt., Vengrijai – 13 140,8 mln. Lt., Slovakijai – 6 800 mln. Lt ir Lenkijai. Lenkijos kaimo plėtrai 2007-2013 m. ES skiria daugiausia lėšų – 45 680,7 mln. Lt.

Kai kurioms senosioms ES šalims, net ir gerokai didesnėms už Lietuvą, skirta tik labai nežymiai didesnė parama, pvz., Švedijai – 6 303,6 mln. Lt, Jungtinei Karalystei – 6 593,4 mln. Lt. Gerokai mažesnė parama negu Lietuvai 2007-2013 m. skiriama Belgijai – 1 445,3 mln. Lt, Danijai – 1 535,3 mln. Lt.

Rezultatai džiugina

Prof. K. Prunskienė pastebėjo, kad Lietuvoje nėra linkstama džiaugtis pasiektais rezultatais, kur kas labiau mėgstama viską dramatizuoti ir fiksuoti tik blogus dalykus, nepastebint esminių pasiekimų. Lietuvoje per visus tuos trejus ES struktūrinės paramos metus (2004–2006 m.) viešai buvo skelbiama visiškai niekuo nepagrįsta prognozė, kad žemės ūkio sektorius nepajėgsiąs panaudoti jam skirtos ES investicinės paramos. „Tuo tarpu prieš mėnesį Lietuvoje apsilankiusi Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, pripažino mūsų sėkmę ir žemės ūkio sektorių pavadino stabiliu paramos įsisavinimo pirmūnu. Džiugu, kad ES komisarė Dalia Grybauskaitė tai susiejo ir su mano asmenine iniciatyva, aktyvia veikla ir autoritetu Europos Komisijoje ir Taryboje, – pažymėjo prof. K. Prunskienė.

Ministrė K. Prunskienė prisiminė, kaip skeptiškai iš pradžių buvo nusiteikę socialiniai partneriai, netikėję, kad Europos Sąjungos parama šalies žemės ūkiui bus tikrai skiriama. Ūkininkams atrodė, kad jeigu parama į šalį ir ateis, tai ją pasiims tik patys stambiausieji žemvaldžiai, kurie sugebės „prieiti prie valdžios“. Daug skepticizmo skleidė ir nuolatiniai kaimo bei jam palankios politikos oponentai, netikėdami, kad kaimas jam skirtą paramą sugebės sėkmingai įsisavinti. „Juo džiugiau šiandien konstatuoti, kad tokios pesimistinės prognozės nepasitvirtino“, – pirmojo ES narystės ES laikotarpio rezultatus apibendrino ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.

Atgal<<